Parengta Tauragės hipodromo teritorijos atgimimo vizija žymi naują miesto urbanistinį etapą, kuriame istorinė atmintis susitinka su šiuolaikiniais kraštovaizdžio architektūros sprendimais. Koncepcijos ašimi pasirinktas buvusio hipodromo trasos kontūro įprasminimas, jį interpretuojant į tvarią ir daugiafunkcę vandens kanalų sistemą. Šis sprendinys ne tik saugotų vietos identitetą, bet ir veiktų kaip lietaus vandens surinkimo bei potvynių rizikos valdymo priemonė, kurios rekreacinis maršrutas šiltuoju sezonu tarnautų pasiplaukiojimui, o žiemą transformuotųsi į čiuožyklą po atviru dangumi.

Projektas grindžiamas visapusiško prieinamumo ir bendruomeniškumo principais, kuriančiais tiesioginį ryšį tarp gamtos ramybės ir aktyvaus miesto gyvenimo. Vizijoje suprojektuotas naujas pėsčiųjų tiltas, kuris užtikrintų sklandžią jungtį su Tauragės senamiesčiu ir vestų į kompozicinį parko centrą – „Jūros miestelį“. Aplink centrinę aikštę su fontanu buvo siūloma telkti pagrindines visuomenines funkcijas: muziejų, bendruomenės centrą, biblioteką ir komercines erdves, suformuojančias gyvybingą kasdienės veiklos branduolį. Šiaurinėje dalyje urbanistinį audinį siūlyta papildyti aktyvaus laisvalaikio zonomis – didele renginių pieva, sporto aikštynais bei paplūdimiu prie tvenkinio.

Didžioji teritorijos dalis dedikuota natūraliai gamtai, jautriai reaguojant į greta tekančios Jūros upės slėnį ir „Natura 2000“ apsaugos reikalavimus. Vietos biologinę įvairovę siūloma stiprinti per hierarchiškai suprojektuotą judėjimo sistemą: nuo pagrindinių pasivaikščiojimo maršrutų iki siauresnių, mažo poveikio „žaliatakių“ ir pakeltų medinių takų. Kraštovaizdį siūlyta praturtinti apžvalgos taškais, upės pakrantės terasomis bei vietos gyventojus telkiančia vaismedžių sodo zona. Pagal pateiktą viziją, ši erdvė būtų skirta ne tik aktyviam poilsiui, bet ir tvariam miesto bei gamtos sambūviui patirti.